Muzikos ir judesio pamokėlės

sokio-judesio-muzikos-pamokelesMuzika lydi žmogų nuo pat jo gyvenimo pradžios. Kūdikiai ją gali girdėti dar būdami motinos įsčiose. Po gimimo mamos dainuoja lopšines. Atėję į pasaulį, mažyliai reaguoja geriau ir klausosi atidžiau jau girdėtos melodijos. Ūgtelėjus darželyje visi draugiškai vienu balsu traukiam „Plaukė žąselė“. 

Kiekvienas iš mūsų gimsta turėdamas muzikinius gabumus. Muzikalumas – tai įgūdžiai, kuriuos galima išlavinti. Tad reikia stengtis, kad vaikai girdėtų kuo daugiau profesionalios muzikos kūrinių.
Muzikos pamokele

Psichologų atlikti tyrimai parodo, jog muzika veikia visapusišką vaiko vystymąsi jam dar esant motinos įsčiose. Mamos požiūris į muziką turi daug įtakos tolesnei vaiko muzikinių gabumų raidai. Kuo anksčiau vaikui sudaroma tinkama muzikinė aplinka, tuo aukštesnį lygį gali pasiekti jo muzikiniai gabumai. Ankstyvas susidūrimas su kuo įvairesne, turtingesne bei sudėtingesne muzika formuoja vaiko, o vėliau ir suaugusiojo muzikinį skonį, muzikinės kalbos suvokimą. Muzika gali išlavinti vaiko fantaziją, kūrybiškumą Muzikiniai užsiėmimai ir jų struktūra dažnai padeda susiformuoti dėmesingai, drausmingai ir valingai asmenybei. Kadangi muzika kaip menas sukelia bene stipriausias emocijas, dažnai su ja susiduriantys vaikai geba reikšti ir atpažinti savo jausmus, atpažinti juos kituose asmenyse.
Tėvai turėtų kartu su vaikais domėtis muzikiniu pasauliu ir pažinties pradžioje muziką pateikti kaip žaidimą: kartu atrasti muzikines nuotaikas, spalvas, skatinti vaikus išreikšti savo emocijas.
Muzikos pamokeles

Muzika – tai sielos kalba. Tai gerumo ir grožio sėkla. Ją pasėjus, kiekvienas vaikas atvers savo emocijų dureles ir įsileis į savo pasaulį, jis taps dvasingesnis, išmoks atskirti ir įvertinti tai, kas yra gražu ir turi išliekamąją vertę.

Teigiamas šeimos požiūris į muziką ir intensyvus jos praktikavimas vaikui jau paaugus, pasak psichologų, leidžia patirti muzikavimo malonumą, skatina vaikus domėtis šia meno šaka. Psicholigai pataria tėvams stengtis paįvairinti vaikų muzikinį patyrimą: klausytis kūrinių, dainuoti ir šokti kartu su vaikais, muzikuoti įvairiais vaikui tinkančiais instrumentais. Svarbu vaikui suteikti galimybę kartoti jam patinkančias daineles, kūrinius. Svarbu, kad vaikas muzikuodamas patirtų ne tik mokymosi vargus, bet ir muzikos teikiamą malonumą per judesį, jos įvairumo stebėjimą ar interpretavimą. Jei tėvai nori, kad vaikas susidraugautų su muzika, su ja užmegzti arba atnaujinti santykį turėtų tėva.

Vaikai, gavę muzikinį išsilavinimą, mąsto subtiliau. Jie ne tik girdi muziką, bet ir ją supranta, atskiria visus pasažus, visus intarpus ir nuotaikas. Vaiko požiūris į gyvenimą prasiplečia visapusiškai. Jis nori bendrauti, nori išsakyti savo nuomonę, galiausiai – jis turi ką pasakyti.

……………………………………………………………………………………………………

Šokio pamokos ir fizinis ugdymas apima visas vaikų raidos sritis: kognityvinę, emocinę ir psichomotorinę. Ugdoma laikysenos kontrolė, pagrindinių judesių lavnimas, stabiosios motorikos lavinimas, sportinių judesių lavinimas.

Vaikučiai, lankantys grupinius judesio ir muzikos užsiėmimus, gauna ir fizinės, ir emocinės naudos. Šių užsiėmimų metu naudojami šokio, žaidimų, kūrybinio judesio elementai, todėl rezultatai būna labai įvairiapusiški. Pratimai yra įvairaus intensyvumo bei sudėtingumo, jie atliekami skirtingu ritmu. Užsiėmimų metu ugdomas lankstumas, raumenų jėga ir ištvermingumas, pusiausvyra, rankų ir akių koordinacija. Fizinis ugdymas gerina protinę brandą. Vaiko dalyvavimas grupiniuose judesio ir muzikos užsiėmimuose skatina jį mąstyti. Be to, fizinė veikla yra glaudžiai susijusi su tokiais intelektualiais veiksniais kaip proto budrumas ir susikaupimas.

Kūrybinis šokis plečia vaiko žodyną, gerina ilgalaikę ir trumpalaikę atmintį, suteikia pasirinkimo laisvę, lavina kitus protinius gebėjimus. Šokant vaiko patiriamas judėjimo džiaugsmas pats savaime yra labai svarbus, net jei ir nėra specialių mokomųjų šokio tikslų. Kūrybinio šokio metu naudojami įvairūs jausmų bei judesio sužadinimo būdai.

Dauguma vaikų mėgsta judesio užsiėmimus, derinamus su muzika. Muzikos reikšmė užsiėmimuose yra įvairiapusė:

  • Estetinis auklėjimas. Atliekant pratimus su muzika reikia derinti savo veiksmus su muzikos kūriniu, jo charakteriu, todėl reikia aktyviai klausytis grojamo kūrinio. Atitinkamai parenkami kūriniai, kurie skamba užsiėmimo metu, lavina estetinį muzikinį skonį.
  • Emocinė įtaka. Teigiama emocinė būklė, gera nuotaika gerina atmintį, padeda ilgesniam laikui sutelkti dėmesį, ilgiau palaiko darbingumą.
  • Pratimų veiksmingumas. Muzika skatina atlikti judesius intensyviau, energingiau arba atvirkščiai – lėčiau, ramiau. Nuo parinktos muzikos priklauso pratimų įtaka organizmui.

Mūsų auklytės padės jūsų mažiesiams suprasti ir pajusti judesio laisvę.